Refinansavimas yra viena iš populiariausių finansinių paslaugų, tačiau ne visi žino, kas tai yra ir kaip tai veikia. Dažniausiai jis svarstomas norint sumažinti mėnesines įmokas, suvaldyti kelias skolas vienu grafiku ar pritaikyti paskolos sąlygas prie pasikeitusio biudžeto. Vis dėlto vien mažesnės palūkanos negarantuoja naudos – svarbu skaičiuoti bendrą kainą, vienkartinius mokesčius ir rizikas. Toliau aptariame, kaip veikia refinansavimas, kada jis prasmingas ir į ką atkreipti dėmesį turint skolų ar silpnesnę kredito istoriją.
Kas yra refinansavimas?
Refinansavimas – tai mechanizmas, kai turimą finansinį įsipareigojimą (vartojimo paskolą, kredito kortelę, būsto paskolą, lizingą ar net kelias smulkesnes skolas) pakeičiate nauju kreditu. Naujasis kreditorius sumoka likutį senajam skolintojui, o jūs liekate skolingi tik naujajam, pagal kitas – tikėtina, geresnes – sąlygas. Refinansavimas gali būti naudojamas turint vieną paskolą arba konsoliduojantis, t.y. sujungiantis kelias skolas į vieną.
Skolų konsolidavimas dažniausiai palengvina administravimą, mažina delspinigių riziką ir leidžia taikyti žemesnę palūkanų normą visai sumai. Svarbu suprasti, kad refinansavimas nekeičia esminės skolos prigimties: jūs vis dar skolingi, tačiau keičiasi skolos kainodara, terminas, grąžinimo grafikas ir kartais – užtikrinimas (užstatas, laidavimas).
Kaip veikia refinansavimas?
Procesas prasideda esamos situacijos auditu: įvertinamas kiekvienos skolos likutis, palūkanų tipas (fiksuotos ar kintamos), likęs terminas, mėnesio įmoka, sutartyse numatytos netesybos ir išankstinio grąžinimo mokesčiai. Tada ieškoma naujo pasiūlymo: svarbu lyginti ne tik palūkanų normą, bet ir bendrą kainą per metus (BVKKMN), administravimo mokesčius, sutarties sudarymo mokestį, draudimo ar užstato kaštus. Gavus pasiūlymą, naujasis kreditorius išmoka lėšas tiesiai seniesiems skolintojams, uždaro sąskaitas, o jūs pradedate mokėti naują vieną įmoką. Kredito ataskaitose tai dažnai matysis kaip senų įsipareigojimų uždarymas ir naujo – atidarymas, todėl trumpuoju laikotarpiu kreditingumo balas gali nežymiai svyruoti, tačiau ilguoju – dažniausiai stabilizuojasi, jei įsipareigojimai tampa tvaresni.
Kad būtų aiškiau, štai iliustracinis pavyzdys. Tarkime, turite 10 000 € vartojimo paskolą 36 mėn. su ~16 % metinėmis palūkanomis. Mėnesio įmoka būtų apie 351,57 €, o bendra sumokėtų palūkanų suma per laikotarpį – apie 2 656,53 €. Jei tą pačią skolą refinansuojate 9 % metinėmis palūkanomis 48 mėn., mėnesio įmoka sumažėtų iki ~248,85 €, o bendra palūkanų suma – iki ~1 944,82 €. Tai reikštų apie 102,72 € mažesnę mėnesio įmoką ir ~711,71 € mažiau palūkanų, net ir pratęsus terminą. Jei vietoje 48 mėn. imtumėte 36 mėn. terminą su 9 %, įmoka būtų ~318,00 €, o bendra palūkanų suma – ~1 447,90 €; tai dar labiau mažintų bendrą kainą, bet mėnesio mokėjimas išliktų aukštesnis.
Vertinant atsiperkamumą, nuo šių skirtumų reikia atimti visus refinansavimo mokesčius (pvz., ~2–3 % sutarties mokestis, dokumentų rengimas, įkeitimo registravimas), taip pat įvertinti, ar senasis kreditorius netaiko išankstinio grąžinimo mokesčio. Atsiperkamumo tašką galima skaičiuoti paprastai: refinansavimo vienkartinius mokesčius padalykite iš mėnesio sutaupymo – gausite, po kiek mėnesių refinansavimas „atsiperka“.
Kada reikėtų refinansuoti skolas?
Refinansuoti reikėtų, kai rinkos palūkanos arba jūsų siūloma palūkanų norma yra reikšmingai mažesnės už esamas, o išankstinio grąžinimo ir sutarties mokesčiai nėra didesni nei sutaupymas iš mažesnių palūkanų.
- Pasibaigus fiksavimo laikotarpiui ir turint riziką, kad kintamos palūkanos didės, arba norint pereiti prie fiksuotų palūkanų stabilumo.
- Kai turite kelias brangias, trumpalaikes skolas (kredito kortelės, vartojimo kreditai, overdraftas) ir norite jas sujungti į vieną su mažesne kaina ir vienu grafiku.
- Pagerėjus kreditingumui: pakilo pajamos, sumažėjo įsipareigojimų ir pajamų santykis, dingo vėluojantys mokėjimai – tai gali atverti duris geresnėms sąlygoms.
- Norint sumažinti mėnesio įmoką dėl biudžeto spaudimo, prailginant terminą (suprantant, kad ilgesnis terminas gali padidinti bendrą sumokamų palūkanų sumą).
- Jei yra poreikis pakeisti valiutą, pašalinti bendraskolį ar užstatą, arba išvengti sutartyje numatytų „baliono“ (didelių paskutinės įmokos) mokėjimų.
- Kai turite aukštus netiesioginius kaštus (pvz., kelių skolų administravimas, dažnos delspinigių situacijos) – konsolidavus skolas sumažėja organizacinė rizika.
Refinansavimas turintiems skolų
Jeigu turite ne vieną skolą, refinansavimas dažniausiai reiškia konsolidavimą – visos skolos suvedamos į vieną. Tokia paskola turintiems skolų sumažina klaidų tikimybę, delspinigių riziką ir leidžia gauti palankesnę palūkanų normą visai sumai, nei mokant už kelias mažas, brangias skolas. Prieš konsoliduodami, inventorizuokite viską: likučius, palūkanas, delspinigius, netesybų taisykles, mokėjimo datas. Naujasis pasiūlymas turi „padengti“ visus likučius ir uždaryti senas sąskaitas – ypač kredito korteles ar limitus, kurie, palikti atviri, vėl gali būti panaudoti ir sugriauti refinansavimo tikslą.
Jeigu turite pradelstų mokėjimų, refinansavimas vis dar įmanomas, bet pasiūlymas gali būti brangesnis, reikalauti papildomo užstato ar bendraskolio. Tokiu atveju verta kartu derėtis ir dėl skolų restruktūrizavimo: prašyti senųjų kreditorių sumažinti delspinigius, atsisakyti dalies netesybų mainais į pilną uždarymą refinansuojant, arba sutarti dėl kitokių uždarymo sąlygų, kad kredito istorijoje nebūtų perteklinio neigiamo įrašo. Praktikoje padeda ir paprastesnės elgesio strategijos: refinansavus, pirmiausia grąžinti brangiausias skolas arba pirmiausia grąžinti mažiausios sumos paskolas dėl psichologinio komforto.
Refinansavimas su bloga kredito istorija
Silpnesnė kredito istorija nepanaikina galimybės refinansuoti, bet dažnai reiškia didesnę kainą ir griežtesnes paskolos su bloga kredito istorija sąlygas. Kreditoriai žiūri į vėlavimų dažnį, jų trukmę, atvirų įsipareigojimų skaičių, kredito panaudojimą (kiek procentų kreditinės linijos išnaudota), pajamų stabilumą ir įsipareigojimų–pajamų santykį. Yra keli keliai pagerinti pasiūlymą:
- Sumažinti kredito panaudojimą (pvz., atlikti dalinius įnašus prieš paraišką).
- Uždaryti nenaudojamas ir brangias linijas.
- Sutvarkyti technines klaidas kredito ataskaitose.
- Parodyti stabilias pajamas bent per kelis mėnesius.
- Prireikus – pasiūlyti užstatą ar patikimą bendraskolį.
Svarbu saugotis prastų paskolos su bloga kredito istorija pasiūlymų: labai aukšti administravimo mokesčiai, akcijos su paslėptais pratęsimais, baudomis už anksčiau laiko grąžintą skolą ar privalomais papildomais produktais (draudimu, kurio realiai nereikia). Perskaitykite visą kainodarą ir lyginkite BVKKMN, o ne vien reklamuojamą palūkanų normą.
Refinansavimas turint kitų finansinių sunkumų
Kai pagrindinė bėda – nenumatytas pajamų kritimas, sveikatos išlaidos ar kiti laikini sukrėtimai, refinansavimas gali būti tik vienas iš sprendimų. Kartais verta pirmiau tartis su esamu kreditoriumi dėl laikino grafiko koregavimo, „mokėjimo atostogų“, termino pratęsimo ar palūkanų fiksavimo, kad stabilizuotumėte situaciją be papildomų vienkartinių mokesčių.
Jei refinansuojate, rinkitės tokį grafiką, kuris realiai atitinka naują biudžetą, o sutaupytą įmokos skirtumą tikslingai kaupkite nenumatytoms išlaidoms – tai sumažina riziką vėl grįžti prie brangių trumpalaikių skolų.
Jei jūs ar jūsų verslas patiriate struktūrinių sunkumų, įsivertinkite alternatyvas: daliniai išankstiniai įnašai, skolų derybos, prioritetų peržiūra (būsto, komunaliniai, mokesčiai – pirmoje vietoje), o kraštutiniais atvejais – teisinės restruktūrizavimo procedūros.
Refinansavimas efektyviausias, kai kartu keičiasi ir elgsena: biudžeto disciplina, „pagundų“ ribojimas (uždaryti senas kredito linijas), pagal galimybes – papildomi įnašai didesnių palūkanų laikotarpiais.
Refinansavimas: geriausios praktikos
Kad sprendimas neštų realią finansinę naudą, laikykitės šių principų:
- Pirmiausia susirašykite visas skolas: likučius, palūkanas, terminus, delspinigius ir išankstinio grąžinimo sąlygas – be „inventoriaus“ neįmanoma tiksliai palyginti pasiūlymų.
- Lyginkite bendrą vartojimo kredito kainą per metus (BVKKMN), o ne vien reklaminę palūkanų normą – taip įvertinsite mokesčius ir papildomas išlaidas.
- Apskaičiuokite atsiperkamumą: vienkartinius refinansavimo mokesčius padalykite iš planuojamo mėnesio sutaupymo – gausite, po kiek mėnesių sandoris atsiperka.
- Patikrinkite, ar senasis kreditorius netaiko išankstinio grąžinimo mokesčių, o naujasis – paslėptų administravimo, draudimo ar registravimo kaštų.
- Rinkitės terminą pagal tikslą: jei siekiate mažesnės įmokos – ilgesnis terminas tiks, jei mažesnės bendros kainos – trumpinkite, jei tik leidžia biudžetas.
- Sąmoningai pasirinkite palūkanų tipą: kintamos suteikia lankstumo, fiksuotos – stabilumo; planuokite, ką darysite pasibaigus fiksavimo laikotarpiui.
- Gaukite bent 2–3 konkuruojančius pasiūlymus ir derėkitės – palūkanų marža ir mokesčiai dažnai turi „derybų zoną“.
- Konsoliduodami skolas, uždarykite refinansuotas kredito korteles ar limitus, kad neatsirastų pagundos vėl skolintis.
- Nepasiskolinkite daugiau, nei reikia likučiams padengti – didesnė suma reiškia didesnę bendrą kainą.
- Prieš paraišką pagerinkite kredito istoriją ir kredito reitingą: sumažinkite kreditinių linijų panaudojimą, pašalinkite klaidas ataskaitose, parodykite stabilias pajamas.
Refinansavimas veikia tada, kai skaičiai, rizikos ir jūsų elgesys traukia į tą pačią pusę. Įvertinę bendrą kainą, vienkartinius kaštus ir realų biudžetą, turėsite geresnes galimybes greičiau sumažinti skolas ir stabilizuoti pinigų srautus.